Siūlome prūsų kalbos pamokas visiems, kurie norėtų mokytis.
Pamokos vyksta internete arba gyvai Vilniuje. Kursas gali būti tiek pagal individualią programą, arba labiau struktūruotas kursas, jei sudaroma grupė.
Ką galėsime padaryti?
Jei susidomėjote, parašykite el. paštu ir susitarsime dėl bandomosios pamokos: glabbis@prusai.org
Elektroninis žodynas
Laikraštis Prūsas Tāutas Prēigara
Youtube kanalas Prūsiska Tāliwidāsna
Facebook'o grupė Prūsas Brātrija, skirta bendravimui prūsų kalba
Prūsų kalbos įrašai
Įvairių papildomų išteklių sąrašas
Prūsų kalba - tai vakarų baltų kalba. Vakarų baltų kalbų ir tarmių arealas yra dabartinės Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Karaliaučiaus srities dalys. Iki XVI a. dar daug kur skambėjo: prūsų, kuršių, sūdovių, jotvingų kalbos ar tarmės.
Iš rašytinių prūsų kalbos paminklų yra:
Oficialiai prūsų kalba buvo vartojama iki XVIII a. (pasak vieno 1700 m. datuojamo istorinio liudijimo, 1677 m. miręs paskutinis prūsiškai kalbėjęs senelis Kuršių nerijoje, tačiau „tenai tokių dar esą”).
1821 m. Johann Severin Vater, 1821 m. Samuel Linde išleido savo prūsų kalbos tyrinėjimus. Jų gramatika nelabai skiriasi nuo dabartinės prūsų kalbos gramatikos. [Plačiau prūsiškai]
1845 m. G. Nesselmann išleido „Senųjų prūsų kalba”, ir 1873 m akademinį prūsų kalbos žodyną. [Plačiau prūsiškai]
1920-1940 m. tokie prūsų poetai ir rašytojai kaip J. Bobrovskis puikiai jautė ir visur kraštovaizdyje matė prūsų kalbą.
Sakoma, kad per 1945 m. evakuaciją iš Prūsijos kai kurie žmonės atsitiktinai girdėjo prūsų kalbą, nes visuotinėje panikoje kalbantieji prūsai neslėpė savo kalbos.
1975 m. kalbininkas akademikas V. Toporovas išleido prūsų kalbos žodyno I tomą.
1980 m. Vokietijoje liuteronų kunigas Gerdas Litikas su savo žmona Rūtele įkūrė prūsų draugiją Tolkemita. Pats Gerdas vedė mišias prūsų kalba. Draugijos narys Gunaras Kraft-Skalvynas sukūrė prūsų kalbos gramatiką ir žodyną, rašė poeziją. Kitas Tolkemitos poetas - Haincas Georgas Podėlis.
Apie 1983 m. baltistas Letas Palmaitis pradėjo susirašinėti si V. Toporovu prūsiškai. Todėl jie kartu išleido prūsų kalbos atkūrimo manifestą Nuo senosios prūsų kalbos rekonstrukcijos į naujosios prūsų.
1988 m. Lietuvoje įsteigta Prūsa (L. Palmaitis, J. Trinkūnas) - senųjų prūsų kultūros klubas.
Nuo 1989 m. Prūsa išleido prūsišką laikraštį Prūsas Tāutas Prēigara.
1989 m. L. Palmaitis išleido gyvos prūsų kalbos gramatiką.
1989 m. atidaryti Prūsos klubo filialai Rygoje ir Olštyne.
1988 m. baltistas Vytautas Mažiulis išleido savo Prūsų kalbos etimologijos žodyno I tomą.
1988 - 1998 m. Rygos Prūsos filialo narys Valdis Muktupāvels su prūsų muzikos grupe Rasa grojo ir įrašinėjo muziką.
1994 - 1999 m. Rygos Prūsos filialo narys Wittings Wannags ir Dailūns Russinis išleido laikraštį Prūsas Waīstis.
1999 m. L. Palmaitis išleido gyvos prūsų kalbos žodyną.
2001 m. įsteigta Lietuvos Prūsų Bendruomenė.
2005 m. Kūlgrinda išleido prūsiškų dainų albumą Prūsų Giesmės.
Nuo 2006 m. įvyko prūsų kalbos ir kultūros stovyklos.
Nuo 2006-2007 m. sukurtas prūsų kalbos internetinis forumas.
2014 ir 2016 prūsų muzikinė grupė Romowe Rikoito išleido prūsiškus albumus Undēina ir Namawār.
Pirmoji banga: kalbos vartojimas prasidėjo nuo 1992-1993 m. (daugiau Latvijoje).
Antroji banga: kalbos vartojimas prasidėjo nuo 2005-2007 m. (Karaliaučiaus sritis, Lenkija, Latvija, Lietuva, Baltarusija).
Nuo 2007 m. pradėjo kalbėti vaikai.
Trečioji banga: nuo 2017 m. internetinis bendravimas visame pasaulyje.